Naujausią informaciją apie Lietuvos būsto rinkos tendencijas, svarbiausius rodiklius ir aktualijas galite rasti Lietuvos banko interneto svetainėje čia.
Naujausi nekilnojamojo turto rinkos rodikliai (būsto kainų pokytis, būsto įperkamumo indeksas) - čia.
Nuomonės ir komentarai aktualiomis nekilnojamojo turto rinkos temomis - čia.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoris turi būti notarinės formos. Notaro patvirtintas sandoris turi didesnę įrodomąją galią ir gali būti nuginčytas tik teisme. Notarinės formos nesilaikymas nekilnojamojo daikto perleidimo atveju sandorį daro negaliojantį.
Nekilnojamojo daikto perleidimo sutartis gali būti tvirtinama pas bet kurį Lietuvoje profesinę veiklą vykdantį notarai, nepriklausomai nuo Jūsų gyvenamosios vietos ar daikto buvimo vietos. Notaras pasirenkamas sandorio šalių susitarimu.
Notaras yra tvirtinamos sutarties teisėtumo garantas
Notaras, siekdamas įsitikinti tvirtinamo sandorio teisėtumu, prieš tvirtindamas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorį patikrina valstybės registrus: Gyventojų registrą, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą, Nekilnojamojo turto registrą ir Turto arešto aktų registrą. Taip įsitikinama, ar nekilnojamojo daikto pardavėjas yra daikto savininkas, taip pat ar jis yra veiksnus asmuo šioje srityje asmuo bei nėra sudaręs pagalbos priimant sprendimus sutarties, ar daiktas nėra suvaržytas hipoteka, areštuotas bei ar jam nėra pritaikyti kiti disponavimo apribojimai. Tokia tvarka padeda išvengti galimų sukčiavimo ir manipuliavimo nekilnojamuoju turtu atvejų bei sutaupo turto pardavėjo laiką, nes nebėra reikalinga pačiam užsisakyti pažymų, laukti, kol jos bus parengtos, bei atsiimti. Valstybės registrų pateikiami duomenys ir išrašai, tiek pat kainuoja juos užsakant notarui ar pačiam žmogui. Pažymėtina, kad valstybės registruose kaupiami duomenys visiškai nepakeičia rašytinių dokumentų, todėl tam tikrais atvejais, notarui yra reikalinga pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius (daikto įsigijimo dokumentus: sutartį, paveldėjimo teisės liudijimą ir pan.) ar kitus papildomus dokumentus.
Notaras perduoda duomenis apie sudarytus sandorius valstybės registrams
Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Notaras Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui taip pat perduoda informaciją apie sudarytą hipotekos sutartį, kai įgyjamas nekilnojamasis daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui. Kaip ir valstybės registruose esančių duomenų tikrinimo atveju taip ir šiuo, notaras tarpininkaudamas tarp klientų ir valstybės registrų tvarkytojo iš klientų surenka atlyginimą už valstybės registrų tvarkytojo suteiktas paslaugas, ir perduoda jį VĮ Registrų centrui.
Šaltinis: Lietuvos notarų rūmai
Aktuali informacija turintiems būsto paskolas: https://www.lb.lt/lt/jau-turite-busto-paskola
Aktuali informacija ketinantiems imti būsto paskolą: https://www.lb.lt/lt/ketinate-imti-busto-paskola
Vidutinės metinės palūkanų normos, taikomos naujoms paskoloms: https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos
Atsakingojo skolinimo nuostatai (ASN) apibrėžia reikalavimus, kurių turi būti laikomasi teikiant būsto paskolas. ASN įpareigoja kredito davėjus visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, apibrėžia didžiausią leistiną gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (angl. loan-to-value) (kitaip tariant, minimalų pradinio įnašo dydį) bei didžiausią vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykį (angl. debt-service-to-income), nustato didžiausią galimą kredito grąžinimo trukmę ir kitus atsakingojo skolinimo veiksnius. Daugiau - čia.
Dažnai užduodami klausimai, susiję su ASN taikymu praktikoje: https://www.lb.lt/lt/duk/category.1733
Galimybė įgyti įperkamą būstą yra vienas esminių žmogaus poreikių ir pagrindinis gerovės aspektas. Lietuva siekia padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų gaunamų pajamų ir turimo turto apsirūpinti nuosavu pirmuoju būstu Lietuvos regionų teritorijose.
Daugiau informacijos: Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (lrv.lt)
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir kurie turi judėjimo sutrikimų, arba kuriems nustatytas judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis, arba specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis dėl psichikos ar proto negalios, arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl regėjimo sutrikimo.
Skiriamas lėšas galima panaudoti pritaikant būsto vidaus ir išorės aplinką, o keičiant nepritaikytą būstą į pritaikytą ar iš dalies pritaikytą, pvz., kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas, gali būti padengiamas kainų skirtumas.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Patirtos išlaidos bus kompensuotos tada, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.
Daugiau informacijos: https://anta.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/busto-pritaikymas-asmenims-su-negalia/
Kontaktai: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Priemonių planavimo, stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyresnioji patarėja Irma Kalinauskienė, tel. + 370 658 88 393, el. p. irma.kalinauskiene@anta.lt
Lietuvos Respublikos piliečiai, sugrįžę gyventi į Lietuvą, ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo per vieną mėnesį nuo atvykimo. Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje.
Teisės aktai: