Tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonims, kurie iki 2011-04-01 (iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos) nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Minėti asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonys.
Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę* – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (* - 2022 m. sausio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-925).
Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą ir prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką: https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygas.
Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama asmeniui, kuris:
- pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu – tremtiniu, politiniu kaliniu ar jų vaiku, gimusiu tremtyje ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
- buvo ilgiau negu vienerius metus susituokęs (-usi) su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris vėliau mirė ir pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje;
- yra asmuo be pilietybės, gimęs Lietuvoje.
Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą natūralizacijos tvarką bei prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka pateikimo tvarką: https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Tai Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam kitos valstybės piliečiui ar asmeniui be pilietybės, kurie yra integravęsi į Lietuvos visuomenę, netaikant natūralizacijos sąlygų.
Kas yra laikoma ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei?
Tai užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Laikoma, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę, jeigu jis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba, o jeigu nuolat negyvena Lietuvos Respublikoje, – sugeba bendrauti lietuvių kalba ir yra kitų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimą išimties tvarka ir prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka pateikimo tvarką: https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą supaprastinta tvarka ir prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka pateikimo tvarką: https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas – Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas asmeniui, kuris yra netekęs turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės.
Įgijau Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka ir po to jos netekau. Ką daryti?
Jei įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę iki Jums sukako 18 metų dėl to, kad Jūsų tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, turite pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir pridėti žemiau nurodytus dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- leidimą nuolat gyventi Lietuvoje;
- dokumentą, patvirtinantį, kad Jūs pastaruosius 5 metų teisėtai nuolat gyvenate Lietuvos Respublikoje;
- dokumentą, patvirtinantį, kad turite teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvoje;
Užsienietis, kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Kai užsienietis yra išlaikomas šeimos nario, pateikiamas šio šeimos nario įsipareigojimas išlaikyti užsienietį ir dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka sau ir užsieniečiui pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo lėšų dydis, tenkantis kiekvienam šeimos nario išlaikomam asmeniui, įskaitant patį šeimos narį, vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.
- dokumentą, patvirtinantį, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė.
- dokumentus, patvirtinančius vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
- pažymą dėl (ne)teistumo (tai yra užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate, jeigu gyvenimas užsienio valstybėje truko ir (ar) trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį ir užsienio valstybės, kurios pilietybę turite, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje buvote (nebuvote) baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, ir kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai dienos );
- rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės (žr. 5 punktą).
Valstybės rinkliava - 120 EUR (valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo).
Įgijau Lietuvos Respublikos pilietybę gimdamas, Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ar suteikta supaprastinta tvarka ir po to netekau Lietuvos Respublikos pilietybės. Ką daryti?
Turite pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir pridėti žemiau nurodytus dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- dokumentą, patvirtinantį, kad nesate kitos valstybės pilietis. Netaikoma, jei Lietuvos Respublikos pilietybę įgijote gimdamas, jei esate ištremtas arba išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11 arba tokio asmens palikuonis, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijote gimimu, o kitos valstybės pilietybę, iki sukako 18 metų, įgijote ne gimimu.
- dokumentus, patvirtinančius tremtį arba išvykimą iš Lietuvos iki 1990-03-11, jeigu esate kitos valstybės pilietis (žr. 3 punktą).
Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Svarbu: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-03-13 išaiškinimu, asmenys, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais. Respublikos Prezidentas tokiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietybės negrąžina.
- Dokumentus, patvirtinančius vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
- Pažymą dėl (ne)teistumo (tai yra užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate, jeigu gyvenimas užsienio valstybėje truko ir (ar) trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį ir užsienio valstybės, kurios pilietybę turite, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje buvote (nebuvote) baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, ir kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai dienos ).
- Rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės (jeigu esate kitos valstybės pilietis ir neatitinkate daugybinės pilietybės sąlygų).
Valstybės rinkliava – 120 Eur (valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo).
Turėjau Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos netekau, tačiau turiu ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Ką daryti?
Turite pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) ir pridėti žemiau nurodytus dokumentus:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Dokumentus, patvirtinančius vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
- dokumentą, patvirtinantį Jūsų turimą kitos valstybės pilietybę.
- Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijos, kuriose nurodoma Jūsų veikla, kuria Jūs ypač reikšmingai prisidedate prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
- Kitus dokumentus, patvirtinančius Jūsų ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Jūsų integravimąsi į Lietuvos visuomenę.
- pažymą dėl (ne)teistumo (tai yra užsienio valstybės, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate, jeigu gyvenimas užsienio valstybėje truko ir (ar) trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį ir užsienio valstybės, kurios pilietybę turite, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje buvote (nebuvote) baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, ir kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai dienos).
Valstybės rinkliava – 120 EUR (valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo).
Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimą ir prašymo pateikimo tvarką : https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Jeigu Jūs esate Lietuvos Respublikos piliečiai (ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis) ir Jums gimė vaikas, tai nesvarbu, ar Jūsų vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jis Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimimu.
Jeigu Jūs esate kitos valstybės pilietis ir Jums gimė vaikas, kurio kitas iš tėvų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau jis mirė iki vaiko gimimo, tai nesvarbu, ar Jūsų vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų, jis Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimimu.
Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą.
Daugiau informacijos: čia.
Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma registruojant vaiko gimimą tik vaikams, gimusiems nuo 2011-04-01.
Vaikai, gimę iki 2008-07-22 ir įgiję kitos valstybės pilietybę
Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu pasitvirtins, kad Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, Jūsų vaiko duomenys apie turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę bus įrašyti Gyventojų registre.
Tai taikoma ir Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990-03-11 iki 2008-07-22, ir šiuo metu yra pilnamečiai. Minėti Lietuvos Respublikos piliečių vaikai gali patys pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais.
Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo procedūra:
1. Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite, kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.
2. Dėl Jūsų vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo turite pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS);
- vaiko gimimo liudijimą ar jį atitinkantį dokumentą;
- dokumentą, patvirtinantį, kad vaiko gimimo metu vaiko tėvai ar vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-tis);
- dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu (užsienio valstybės išduotą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad vaikas yra tos valstybės pilietis nuo gimimo).
Vaikai, gimę nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01 ir įgiję kitos valstybės pilietybę
Jeigu Jūsų vaikas gimė nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01, o jo gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo. Jeigu Jūsų vaikas gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę, tai jis turite pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo procedūra:
1. Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.
2. Dėl Jūsų vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS);
- dokumentą, patvirtinantį, kad vaiko gimimo metu vaiko tėvai ar vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai (-tis);
- dokumentus, patvirtinančius, kad vaikas kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu (užsienio valstybės išduotą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad vaikas yra tos valstybės pilietis nuo gimimo).
Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Daugiau informacijos: https://www.migracija.lt/noriu-tapti-lr-pilie%C4%8Diu1
Daugybinė pilietybė – asmens, turinčio Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjimas ir kitų valstybių pilietybių.
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu atitinka bet vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:
- Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu;
- Esate asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Esate asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Esate 2 ir 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
- Sudarėte santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime (ipso facto) įgijote kitos valstybės pilietybę;
- Esate asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki Jums sukako 18 metų, ir dėl to įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- Esate asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu Jūs, iki Jums sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to Jūs įgijote kitos valstybės pilietybę;
- Būdamas kitos valstybės piliečiu išimties tvarka įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Esate asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos pilietybė Jums buvo grąžinta dėl to, kad Jūs turite ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijote turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
- Esate asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijote iki Jums sukako 18 metų.
Daugiau informacijos: https://www.migracija.lt/daugybine-pilietybe
Šaltinis: Migracijos departamentas