Grįžimas iš Švedijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant iš Švedijos?

Apie išvykimą praneškite Švedijos mokesčių inspekcijai (šved. Skatteverket). Užpildykite formą SKV 7665 ir išsiųskite ją paštu formoje nurodytu adresu. Tai reikėtų padaryti bent 1 savaitę prieš išvykimą.
Informuokite Švedijos socialinio draudimo tarnybą (šved. Försäkringskassan) prisijungę prie asmeninės paskyros forsakringskassan.se arba užpildę formą 5459 ir nusiuntę formoje nurodytu adresu. Apie savo išvykimą praneškite Švedijos Pensijų tarnybai (šved. Pensionsmyndigheten)
Jei profesinei sąjungai (šved. Fackförbund), praneškite apie išvykimą iš Švedijos.
Išvykus iš Švedijos vis dar galite gauti laiškus iš institucijų, todėl rekomenduojame pranešti pašto tarnybai, kad Jūsų laiškai būtų persiunčiami nurodytu adresu Lietuvoje. Taip pat informuokite savo banką. Jei dėl tam tikrų priežasčių nuspręsite pasilikti savo banko sąskaitą, praneškite bankui savo naują adresą, kad galėtumėte gauti visus svarbius laiškus ar korteles į naujus namus.
Susigrąžinkite permokėtus mokesčius. Užpildykite mokesčių deklaraciją (šved. Inkomstdeklaration 1).
Nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) bei kitas sutartis. Sustabdykite automatinius bankinius mokėjimus už paslaugas, kuriomis nebesinaudosite.
Jei turite vaikų, praneškite apie išvykimą mokyklai, darželiui ar kitai ugdymo įstaigai. Įspėjimo terminas paprastai yra vienas mėnuo.
Išsaugokite prisijungimo duomenis prie el. valdžios vartų (šved. BankID). Jei Švedijos banko sąskaitą uždarysite, prie el. valdžios vartų galėsite prisijungti per Freja eID+. Išvykdami iš Švedijos neprarandate registruojantis suteikto asmeninio kodo (šved. Personnummer).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius.
PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Švedijoje, bus reikalinga, jei teiksite paraišką dėl nedarbo išmokų Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį kreipdamiesi į Nedarbo draudimo fondą (šved. arbetslöshetskassa). Jei buvote nedarbo draudimo fondo nariu, kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan.
PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką (šved. arbetslöshetsersättning) Švedijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti kreipdamiesi į Nedarbo draudimo inspekciją (šved. Inspektionen för Arbetslöshetsförsäkring AF).
Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
Pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą. Tai galite padaryti internetu se
S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžęs į Lietuvą dirbti nuotoliu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti kreipiantis į Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan) arba pildant prašymą internetu.
A1 forma nurodo kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje jūs mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykstant iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir Jums Lietuvoje susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite užsisakyti internetu per Švedijos socialinio draudimo agentūrą (šved. Försäkringskassan).

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Pasirūpinkite, kad vaiko gimimas būtų įtrauktas į apskaitą:

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Švedijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų - Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

užpildytą prašymąįtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
Švedijos mokesčių inspekcijos (Skatteverket) vaiko vardu išduotą išrašą iš gyventojų registro (šved. Personbevis), su prie išrašo pridėta ES daugiakalbe standartine forma (šved. Flerspråkigt Standardformulär BILAGA I). Pateikiant išrašą be ES daugiakalbės formos, jis privalo būti išverstas į lietuvių kalbą. Švedijoje išduoto išrašo tvirtinti pažyma Apostille nereikia;
tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, LR ambasadai Švedijos Karalystėje arba internetu per Registrų centrą.

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir Apostille. Vertimo ir Apostille nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą. Gimimo liudijimą Švedijoje išduoda Švedijos mokesčių inspekcijos gyventojų registras (šved. Personbevis).

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas:

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra priimamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti į eilę mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse / mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais / atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu. Jei grįžę iš Švedijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasadėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis prie Elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
Jei darbo ieškosite tik grįžę – registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Įmokas reikia mokėti nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

Moksleiviai ir dieninių studijų studentai.
UŽT registruoti bedarbiai.
Vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų.
Asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją.
Kitos asmenų grupės nurodytos www.vlk.lt .

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Švedijoje, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai” A1 pažymą iš Švedijos socialinio draudimo tarnybos ar kitą kompetentingos Švedijos įstaigos išduotą pažymą įrodančią, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu.

Tai galite padaryti:

prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros;
išsiuntę el. paštu info@sodra.lt(laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu);
nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.

Darbas, grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris atnaujinamas pagal kiekvieno mėnesio laisvų darbo vietų skaičių.

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus: Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba +370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt

Švedijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Švedijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo(meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas:

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:

kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų pervedimas į lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu konkursinio balo formavimui laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz.: jei asmuo Švedijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas.
išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą.
pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt)
išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas).
iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Belgijoje veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).

Finansinė parama užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti tiek stipendiją, tiek vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Vis dėlto, kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Švedijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (1441 įmokos kodu) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Švedijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

galėtų būti apmokestinti Švedijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.
Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Švedijoje arba Švedijos mokesčių administratoriaus) apie už Švedijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Švedijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Švedijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui gali būti susumuotas ,,Sodrai” pateikus PD U1 formą. Ją galite gauti kreipdamiesi į Nedarbo draudimo fondą (šved. arbetslöshetskassa). Jei buvote nedarbo draudimo fondo nariu, kreipkitės tiesiogiai į savo fondą, jei ne – į ALFA-kassan.

Išmoka mokama 9 mėnesius, jei darbo pajamų Lietuvoje neturėjote, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Švedijoje.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Švedijos. Jei Švedijoje buvote nedarbo draudimo fondo nariu ir Jums buvo paskirta nedarbo išmoka, grįžę į Lietuvą galite dar 3 mėnesius ją gauti, jei užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje ir pateiksite Švedijoje išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis išliks toks, koks buvo apskaičiuotas Švedijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnybą ir pateikite PD U2 formą.

Perkeliant nedarbo išmoką išsiregistruoti iš Švedijos nereikia.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.)

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju, bent 6 mėnesių, motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Švedijoje sukauptą stažą. Tokiu atveju „Sodra“ kreipiasi į Švediją ir gauna patvirtinimą dėl Jūsų stažo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (užskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y., jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metukų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais - iki 23 metų) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Jei iš Švedijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė, prieš skiriant išmoką Lietuvoje, prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (šved. Barnbidraget) mokėjimas Švedijoje nutrauktas. Dėl įrodymo kreipkitės į Švedijos socialinio draudimo tarnybą (šved. Försäkringskassan).

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiesiems Švedijoje

Minimalus darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, stažas įgytas Švedijoje bus sumuojamas. Analogiškai, jei Švedijoje nesukaupėte minimalaus stažo pensijai, galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą. Visi, kurie gyveno ir dirbo Švedijoje, turi teisę į valstybinę pensiją (šved. allmän pension).

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Švedija už Švedijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Švedijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo – Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Švedijoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu.

Pensinis amžius Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją (šved. ålderspension) Švedija pradės mokėti tik tada, kai galėsite gauti pensiją pagal Švedijos įstatymus (šiuo metu 63–69 m). Šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius 64 m. ir 4 mėn., o vyrų - 64 m. ir 8 mėn. Norėdami gauti Švedijos pensiją gyvendami Lietuvoje, kartą per metus Švedijos pensijų tarnybai turėsite siųsti pažymą, kad esate gyvas (šved. Lämna levnadsintyg).

Jei Švedijoje kaupėte pensijai privačioje bendrovėje, pasiteiraukite savo pensijų fonde, kas atsitiks su Jūsų pensijų santaupomis, kai grįšite į Lietuvą.

Jei Švedijoje gaunate garantinę pensiją (šved. garantipensionen), jos persikelti į Lietuvą negalėsite.

Vairavimas Lietuvoje

Švedijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip ir lietuviškas, tad su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. „Regitra“ padalinyje pateikite:

asmens tapatybės kortelę ar pasą;
vairuotojo medicininę pažymą;
Švedijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei Jūsų šeimos nariai – Švedijos piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Švedijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami čia gyventi jie turi gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su LR piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi^[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad LR pilietis kurį laiką gyveno Švedijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. - tinka Švedijoje išduotas leidimas gyventi, nuomos ar darbo sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos nariai – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

Jūs turite LR pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

Migracijos departamente, kartu su prašymu gauti leidimą/teisę gyventi

arba

gavus leidimą/ teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos nariai gali būti ir LR piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja tiek asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimą, tiek asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. tiek ES piliečiams, tiek ne ES piliečiams

Atgal