Grįžimas iš Vokietijos. Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

Deklaruokite savo išvykimą iš Vokietijos (vok. Abmeldung). Dėl išvykimo deklaravimo turite kreiptis į Piliečių aptarnavimo įstaigą(vok. Bürgeramt, Bürgerbüro, Einwohnermeldeamt ar kt.). Įstaigos pavadinimas gali skirtis priklausomai nuo miesto ir (arba) atitinkamos Vokietijos žemės. Nors yra galimybė išvykimą deklaruoti internetu ar paštu, rekomenduojama nuvykti asmeniškai į įstaigą, kuri vietoje Jums išduotų išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung), kurią gali prašyti pateikti kitos institucijos. Nedeklaravus išvykimo iš Vokietijos Jums kaupsis sveikatos draudimo skola ir bus priskaičiuojami kitų paslaugų teikėjų mokesčiai. Išvykimą galima deklaruoti savaitę prieš išvykstant ir iki 14 dienų po išvykimo.
Jei nespėjote deklaruoti išvykimo būdami Vokietijoje, tą galite padaryti Lietuvoje, nusiųsdami išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldungbescheinigung) paštu arba elektroniniu būdu per 2 savaites nuo išvykimo iš Vokietijos dienos.
Nepamirškite apie savo išvykimą informuoti Įmokų tarnybos (vok. Beitragsservice) dėl televizijos ir radijo transliacijos mokesčio (vok. Rundfunkbeitrag) Pranešti galima užpildžius el. formą.
Nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, komunalinių paslaugų teikėjų (elektros, dujų) bei kitas sutartis. Kai kurie tiekėjai sutarčių nutraukimui gali prašyti pateikti išvykimo deklaravimo pažymą (vok. Abmeldebescheinigung).
Vokietijoje yra privalomas vaiko ugdymas nuo 6 iki 15 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą darželiui ar mokyklai. Nurodoma ugdymo nutraukimo priežastis ir paskutinė mokymosi diena. Pasirašytas pranešimas yra pateikiamas raštu.
Jei gaunate vaiko pinigus (vok. Kindergeld), turite pranešti atitinkamai Vokietijos įstaigai (vok. Familienkasse) apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildytą formąturite pristatyti dar prieš išvykdami, nes laiku neinformavus minėtos įstaigos apie išvykimą iš Vokietijos, gali grėsti bauda.
Prieš išsikraustydami informuokite Vokietijos paštą (vok. Deutsche Post) ir užsakykite laiškų persiuntimo paslaugą nauju adresu. Nutraukus sutartis su paslaugų teikėjais jie gali siųsti patvirtinimo laiškus, kuriuos gausite lietuvišku adresu. Laiškų peradresavimą galite užsisakyti 6 arba 12 mėnesių laikotarpiui elektroniniu būdu.
Neskubėkite uždaryti vokiškos banko sąskaitos, ji bus reikalinga užstato, mokesčių permokos grąžinimui. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą vėliau nuotoliniu būdu.
Jei Vokietijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami turite jį išregistruoti transporto priemonių registravimo įstaigoje(vok. Straßenverkehrsamt, Zulassungstelle), kur pirmą kartą užregistravote automobilį. Išregistravimo metu turėsite pateikti registracijos liudijimą (vok. Zulassungsbescheinigung) ir valstybinio numerio ženklus. Išvykstant, jei turite Vokietijos vairuotojo pažymėjimą ir planuojate persikelti į kitą šalį, galima pateikti prašymą išduoti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą automobilių registracijos tarnyboje.
Susigrąžinti permokėtus mokesčius Vokietijoje galėsite ir būdami Lietuvoje. Tą galima padaryti elektroniniu būdu. Jums reikės pateikti naują adresą, naujos banko sąskaitos duomenis.
Šunų savininkai turi išregistruoti savo augintinį, kad netektų mokėti šuns mokesčio (vok. Hundesteuer). Informuokite savo savivaldybės atsakingą Viešosios tvarkos tarnybą (vok. Ordnungsamt) arba miesto Mokesčių ir iždo tarnybą (vok. Steuer- und Stadtkassenamt).

Kokius dokumentus reikia parsivežti?

Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius. Grįžtantieji, kurie Vokietijoje dirbo pagal darbo sutartį, pasibaigus darbiniams santykiams turi gauti vokišką darbo pažymėjimą (Das Arbeitszeugnis). Darbo pažymėjime yra nurodomas darbo laikotarpis, užimamos pareigos, darbo pobūdis, kvalifikacijos kėlimas ir kt.
PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Vokietijoje bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį teikdami prašymą ( Antrag auf Ausstellung eines PDU1) Vokietijos Užimtumo tarnybai (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit).
PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Vokietijoje (vok. Arbeitslosengeld) ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Bundesagentur für Arbeit).
Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
Kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie suteiktą gydymą.
Pasiimkite Vokietijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą.
S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžti į Lietuvą, bet dirbti nuotoliu kitoje valstybėje. Šią pažymą galite gauti užpildę prašymą Sveikatos draudimo įstaigoje (vok. Krankenkassen) Vokietijoje.
A1 forma nurodo kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje Jūs mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jeigu prieš išvykstant iš Lietuvos nedeklaravote išvykimo fakto ir jums Lietuvoje susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą.

Kuo pasirūpinti, jei grįšite su vaikais?

Pasirūpinkite, kad vaiko gimimas būtų įtrauktas į apskaitą:

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų, Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
Vokietijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. patvirtintą pažyma (Apostille) arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą ( vok. Auszug aus dem Geburtseintrag) arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą;
tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Dokumentus dėl Vokietijoje gimusio vaiko įtraukimo į apskaitą galima pateikti LR civilinės metrikacijos įstaigai, LR ambasadai Vokietijoje arba internetu per Registrų centrą.

Jei Vokietijoje gausite gimimo liudijimo tarptautinę A formą, jos nereikės versti į lietuvių kalbą ar legalizuoti. Formą A Vokietijoje ar gimimo liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyriai (vok. Standesamt), kurioje registruotas vaiko gimimas. Gimimo liudijimo kopiją galite užsisakyti ir internetu. Vertimo ir Apostille taip pat nereikės, jeigu paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą.

Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir Apostille‘s.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas:

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra priimamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti į eilę mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse / mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais / atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 30 dienų nuo grįžimo į Lietuvą internetu epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu, jeigu grįžę iš Vokietijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėti PSD įmokas savarankiškai.
Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasadėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės ir prisijungimo duomenis prie Elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
Jei darbo ieškosite tik grįžę – registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti savarankiškai. Įmokas reikia mokėti nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

Moksleiviai ir dieninių studijų studentai.
UŽT registruoti bedarbiai.
Vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų.
Asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją.
Kitos asmenų grupės nurodytos www.vlk.lt.

PSD skola

Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Vokietijoje, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai” A1 formą ar kitą Vokietijos kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui; išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.

Darbas, grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris atnaujinamas pagal kiekvieno mėnesio laisvų darbo vietų skaičių.

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus: Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba +370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt

Vokietijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Vokietijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Lietuviams, užsienyje praleidusiems bent 3 metus, stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas papildomai pridedamas vienas konkursinis balas.

Vokietijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas Lietuvoje

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos: pvz., taikoma medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

priėmimas prasideda birželio 1 dieną
prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas:

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:

kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų pervedimas į lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu konkursinio balo formavimui laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz.: jei asmuo Belgijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas.
išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą.
pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt)
išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas).
iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Belgijoje veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).

Finansinė parama užsienio lietuviams

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti tiek stipendiją, tiek vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Vis dėlto, kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Belgijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (1441 įmokos kodu) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Belgijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

galėtų būti apmokestinti Belgijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Belgijoje arba Belgijos mokesčių administratoriaus) apie už Belgijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Belgijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Belgijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių Vokietijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas ,,Sodrai” pateikus PD U1 formą.

Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant atsižvelgiama į pajamas, gautas Vokietijoje.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Vokietijos. Grįžę į Lietuvą galite dar 3 mėnesius gauti Vokietijoje paskirtą nedarbo išmoką pateikę formą PD U2, kurią galite gauti iš Vokietijos Užimtumo tarnybos (vok. Arbeitsamt, Bundesagentur für Arbeit). Išmokos dydis išliks toks, koks buvo apskaičiuotas Vokietijoje. SVARBU, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės/tėvystės/vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesius)

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju, bent 6 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Vokietijoje sukauptą stažą. Vokietijoje sukauptas stažas įrodomas pateikus formą E104. Prašymą išduoti formą galite pateikti dar būdami Vokietijoje arba grįžę į Lietuvą kreiptis į ,,Sodrą“ dėl tarpininkavimo su Vokietijos staiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (užskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y., jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metukų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos vaikui.

Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais - iki 23 metų) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 dienos - 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Jei iš Vokietijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui (vok. Kindergeld) Vokietijoje yra nutrauktos. Dėl įrodymo kreipkitės į atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse). Taip pat prieš išvykstant informuokite atitinkamą Vokietijos įstaigą (vok. Familienkasse) apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Užpildykite formą ir ją pateikite minėtai įstaigai. Neinformavus apie išvykimą iš Vokietijos, gali grėsti bauda.

Šeimos ir darbo derinimas

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Senatvės pensijos dirbusiesiems Vokietijoje

Minimalus darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei Lietuvoje įgyto darbo stažo pritrūks, bus sumuojamas Vokietijoje įgytas stažas. Analogiškai, jei Vokietijoje nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (čia jis yra 5 metai), galite jį susumuoti su Lietuvoje įgytu stažu, o jei turėsite bendrą 5 metų darbo stažą, galėsite kreiptis dėl vokiškos pensijos. Tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas.

Nustačiusios teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Vokietija- už Vokietijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus pensiniam amžiui, ,,Sodra“ pati susisieks su Vokietijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.

Dėl Vokietijoje sukaupto stažo patikrinimo kreipkitės į Vokietijos Pensijų draudimo įstaigą (vok. Deutsche Rentenversicherung).

Pensinis amžius Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Vokietija pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Vokietijos įstatymus (šiuo metu Vokietijoje – 67 m., Lietuvoje - moterų pensinis amžius - 64 m. ir 4 mėn., vyrų - 64 m. ir 8 mėn.).

Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.

Vairavimas Lietuvoje

Vokietijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip ir lietuviškas, tad su juo Lietuvoje galite vairuoti iki jo galiojimo pabaigos.

Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. „Regitra“ padalinyje pateikite:

asmens tapatybės kortelę ar pasą;
vairuotojo medicininę pažymą;
Vokietijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Jei Jūsų šeimos nariai yra Vokietijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai – Vokietijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami būti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų per pusmetį, jie turės gauti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su LR piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 metų. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi^[*]), dokumentais pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno Vokietijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Vokietijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

Jeigu jūs turite LR pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

migracijos departamente, kartu su prašymu gauti leidimą/teisę gyventi

arba

gavus leidimą/ teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

[*] Šeimos nariai gali būti ir LR piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja tiek asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimą, tiek asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. tiek ES piliečiams, tiek ne ES piliečiams.

Atgal