Grįžimas iš Jungtinės Karalystės (JK). Ką reikėtų žinoti?

Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?

Deklaruokite savo išvykimą ir praneškite apie išvykimą gyvenamosios vietos savivaldybei(kad sustabdytumėte savivaldos mokesčius(angl. Council Tax) ).
Informuokite institucijas, iš kurių gaunate išmokas, pvz., pensijų fondą (angl. International Pension Centre).
Praneškite „HM Revenue & Customs“(HMRC)apie savo išvykimą (internetu gov.uk) ir nurodykite būsimą adresą, kuriuo Lietuvoje JK institucijų darbuotojai galės atsiųsti reikalingus dokumentus, čekius su permokėtais mokesčiais.
Susigrąžinkite permokėtus mokesčius - HMRC užpildę P85arba Self Assesment Tax, jei dirbote savarankiškai (angl. self-employed).
Išsisaugokite prisijungimo prie JK valdžios vartų (angl. Government Gateway) duomenis, kur galėsite užsisakyti reikalingus dokumentus, tikrinti sukauptą pensiją ir panašiai. Lietuvoje pasikeitę SIM kortelę prisijungsite prie JK? puslapio naudodami lietuvišką numerį ir el. paštą.
Nutraukite gyvenamojo būsto nuomos sutartį, susigrąžinkite sumokėtą užstatą. Būtinai sumokėkite visus likusius komunalinius (dujų, elektros) ir kitus mokesčius, informuokite apie savo išvykimą komunalinių ir kitų paslaugų (televizijos, interneto, mobiliojo ryšio ir pan.) teikėjus, jei reikia, nutraukdami sutartis.
Išvykdami uždarykite savo banko sąskaitą. Svarbu: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą (ir paprastai tai daro), jei neturite adreso JK.

Kokių dokumentų Jums prireiks Lietuvoje?

Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius.
PD U1 forma patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius JK, bus reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį užpildę formą CA3916 internetu
PD U2 forma bus reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką JK ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš JK Užimtumo tarnybos (angl. Jobcentre Plus).
Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų baigtą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
Pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą (galite atsisiųsti išrašus iš Nacionalinės sveikatos tarnybos programėlės (angl. NHS App).
Pasiimkite JK įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą.
S1 forma, reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti per HMRC sistemą.
P60/P45 formos nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje Jūs mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei, prieš išvykstant iš Lietuvos, nedeklaravote išvykimo fakto ir Jums Lietuvoje susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus P60/P45 ar kitą kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti iš darbdavio arba per HMRC (angl. Personal tax account).

Kuo pasirūpinti, jei grįžtate į Lietuvą su vaikais?

Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje

Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl JK gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.

Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:

Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
JK išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k.. Šis dokumentas turi būti patvirtintas (Apostille). JK dokumentus (Apostille) tvirtina Legalizavimo biuras (angl. Legalisation Office).
tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).

Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtinėje Karalystėje arba internetu per Registrų centrą.

Jei dokumentus teiksite Lietuvos Respublikos ambasadai, prašymo pildyti iš anksto nereikia. Jis bus užpildytas priėmimo ambasadoje metu. Vaikui dalyvauti nereikia.

Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.

Registracija į ugdymo įstaigas

Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs(atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti į eilę mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją.

Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.

Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse / mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais/ atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.

Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą

Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu epaslaugos.ltarba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš JK kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėkite PSD įmokas.
Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yrasudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis prie elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairioms institucijoms, deklaruoti gyvenamąją vietą.
Jei darbo ieškosite tik grįžę – registruokitės Užimtumo tarnyboje(UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)

Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Įmokas reikia mokėti nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.

Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?

Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
UŽT registruoti bedarbiai;
vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją;
kitos asmenų grupės, nurodytos lt.

PSD skola

Jei, išvykdamas į JK, savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas JK, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ P45 arba P60 formą. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.

Darbas, grįžus į Lietuvą

Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. UŽT svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris atnaujinamas pagal kiekvieno mėnesio laisvų darbo vietų skaičių.

Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus: Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.

Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę sudarote neterminuotą darbo sutartį pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).

Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba +370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt.

Jungtinėje Karalystėje įgyti diplomų pripažinimas

Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote JK ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje, Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo(meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.

Jungtinėje Karalystėje įgytų kvalifikacijų pripažinimas

Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją, Lietuvoje priklauso nuo profesijos: ar ji yra reglamentuojama (pvz., taikoma medikams, teisininkams, mokytojams ir kitoms profesijoms, kurias galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše), ar ne. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos.

Studijos Lietuvoje

Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.

Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.

Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.

Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:

priėmimas prasideda birželio 1 d.,
prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.

Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Priėmimas:

Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:

kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų pervedimas į lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytąsi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu konkursinio balo formavimui laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz.: jei asmuo JK bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas.
išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą.
pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt).
išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas).
iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).

Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.

Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.

Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. JK veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).

Finansinė parama užsienio lietuviams:

Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.

Studentas turi teisę gauti tiek stipendiją, tiek vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.

Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Vis dėlto, kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.

Nuotolinis darbas

Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš JK įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:

turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (1441 įmokos kodu) 20 proc.^[*] pajamų mokestį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris dalį laiko dirbtų būdamas JK jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:

galėtų būti apmokestinti JK, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio JK arba JK mokesčių administratoriaus) apie už JK atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų JK sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti JK darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.

[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Nedarbo išmoka

Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus su puse metų. JK įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.

Svarbu! Norint susumuoti stažą (net jei dar neturite formos PD U1), prašymą „Sodrai“ būtina pateikti ne vėliau nei per:

per 30 d. nuo darbo sutarties JK pabaigos, arba
per 30 d. nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje dienos.

Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant, atsižvelgiama į pajamas, gautas JK. Savarankiško darbo (angl. Self-employement) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.

Nedarbo išmokos perkėlimas iš Jungtinės Karalystės

Grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti JK paskirtą nedarbo išmoką (angl. Jobseeker’s allowance JSA arba Contribution-based JSA), pateikę Užimtumo tarnybai Jobcentre Plus išduotą PD U2 formą. Išmokos dydis išliks toks, koks jau buvo apskaičiuotas JK. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos

Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 m. (Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.)

Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesiu, o tėvystės išmokos atveju, bent 6 mėnesiu, socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, būtų atsižvelgiama į JK sukauptą stažą. Tokiu atveju „Sodra“ kreipiasi į JK ir gauna patvirtinimą dėl jūsų stažo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (užskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus čia nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.

Jei jau gaunate motinystės išmoką (angl. SMP) JK, išvykę į Lietuvą, išmokos neprarasite.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metukų amžiaus vaiku, galite kreiptisį savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra mokamos kasmėnesinės išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Grižus iš JK gyventi į Lietuvą, vaiko išmokosbus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad vaiko išmokos (angl. child-benefit) JK yra nutrauktos. Dėl įrodymo kreipkitės į HRMC.

Šeimos ir darbo derinimas.

Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.

Senatvės pensijos dirbusiesiems JK

Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.

Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:

sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.

Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas JK įgytas stažas. Analogiškai, jei JK nesukaupėte minimaliojo stažo pensijai (čia jis yra 10 m.), galite susumuoti Lietuvoje įgytą stažą, o jei turėsite bendrą 10 m. darbo stažą, galėsite kreiptis dėl JK pensijos. Teisę į pensiją JK turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (angl. NIC).

Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Jungtinė Karalystė už JK įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su JK institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.

Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui;
Jungtinėje Karalystėje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu gov.uk.

Pensinis amžius JK ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją JK pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal JK įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. ir 4 mėn., o vyrų - 64 m. ir 8 mėn., JK bendras yra 66 m.).

JK privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus. Jei pastaruosius 3 m. gyvenote JK arba mokėjote nacionalinio draudimo įmokas, grįžę į Lietuvą galite savarankiškai tęsti NIC mokėjimus (Class 3 kategorijoje), kad draudimo stažas JK nenutrūktų, užpildykite CF83 formą HMRC.

Vairavimas Lietuvoje

Kai tapsite nuolatiniu Lietuvos gyventoju, JK išduotą vairuotojo pažymėjimą turėsite pasikeisti į lietuvišką.

Teisė vairuoti įgyta Lietuvoje ir vairuotojo pažymėjimas pakeistas JK

Keičiant vietoj lietuviško JK išduotą vairuotojo pažymėjimą, vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Teisė vairuoti įgyta JK iki Brexit

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

SVARBU. JK išduotas vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei jo galiojimo terminas yra nepasibaigęs. Jei vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas pasibaigė jau gyvenant Lietuvoje, jis gali būti keičiamas per 1 metus nuo atvykimo gyventi į Lietuvą.

Teisė vairuoti įgyta JK po Brexit

Keičiant vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką reikės perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus „Regitroje“.

Jei Jūsų šeimos nariai – Jungtinės Karalystės piliečiai

Jei Jūsų šeimos nariai JK piliečiai, nepamirškite, jog be vizos Lietuvoje jie gali būti ne ilgiau nei 90 d. per pusmetį. Norėdami gyventi Lietuvoje, jie turi gauti leidimą. Jei į Lietuvą kartu su LR piliečiu atvyksta šeimos nariai užsieniečiai, jie iškart gali kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi*), dokumentais, pagrindžiančiais, kad Lietuvos Respublikos pilietis kurį laiką gyveno JK ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka JK išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.

Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis

Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:

Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:

Migracijos departamente, kartu su prašymu gauti leidimą/teisę gyventi

arba

gavus leidimą/ teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.

Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.

* Šeimos nariai gali būti ir LR piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja tiek asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimą, tiek asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. tiek ES piliečiams, tiek ne ES piliečiams.

Atgal