Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Deklaruokite savo išvykimą iš Lenkijos. Apie išvykimą praneškite Vaivadijos biurui (lenk. Urząd Wojewódzki), kuris išdavė leidimą gyventi.
- Informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas.
- Jei turite vaikų, apie išvykimą informuokite jų ugdymo įstaigą.
- Nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų) bei kitas sutartis.
- Susigrąžinkite permokėtus mokesčius Lenkijoje. Tai galite padaryti e-mokesčių biure (lenk. e-Urząd Skarbowy).
Kokius dokumentus reikia parsivežti?
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius.
- PD U1 forma, patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Lenkijoje, reikalinga, jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį ir kreipdamiesi į Vaivadijos darbo biurą (lenk. Wojewódzki Urząd Pracy)
- PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Lenkijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Ją galite gauti iš Vaivadijos darbo biurą (lenk. Wojewódzki Urząd Pracy).
- Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų išeitą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
- Pasiimkite pažymas apie jums suteiktą gydymą.
- Pasiimkite Lenkijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą.
- S1 forma reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliu kitoje valstybėje. Užpildykite prašymą gauti S1 formą ir pateikite jį artimiausiam Nacionaliniam sveikatos fondui (lenk. Narodowy Fundusz Zdrowia).
- A1 forma nurodo kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje Jūs mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei prieš išvykstant iš Lietuvos, nedeklaravote išvykimo fakto ir Jums Lietuvoje susikaupė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. A1 formą galite gauti kreipdamiesi į Socialinės apsaugos tarnybą (lenk. Zakładzie Ubezpieczeń Społecznych).
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Pasirūpinkite, kad vaiko gimimas būtų įtrauktas į apskaitą:
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Lenkijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų - Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą.
- Lenkijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k. patvirtintą pažyma (Apostille) arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą.
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
- Vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).
Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Lenkijoje arba internetu per Registrų centrą.
Vaikas, kurio bent vienas iš tėvų vaiko gimimo metu yra Lietuvos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Registracija į ugdymo įstaigas:
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra priimamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti į eilę mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse / mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais / atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Lenkijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, reikia sumokėkite PSD įmokas savarankiškai.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis prie Elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę – registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Įmokas reikia mokėti nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai.
- UŽT registruoti bedarbiai.
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų arba bent 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų.
- asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją.
- kitos asmenų grupės, nurodytos vlk.lt.
PSD skola
Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad jei buvote draustas Lenkijoje, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai” A1 formą ar kitą Lenkijoje kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu. Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.
Darbas, grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. Užimtumo tarnybos svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris atnaujinamas pagal kiekvieno mėnesio laisvų darbo vietų skaičių.
Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).
Ieškodami darbo internete atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus: Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba+370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt
Lenkijoje įgytų diplomų pripažinimas
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Lenkijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Lenkijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas
Ar reikės įrodyti įgytą kvalifikaciją Lietuvoje priklauso nuo profesijos: pvz., medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 dieną;
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas:
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų pervedimas į lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytasi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu konkursinio balo formavimui laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz.: jeigu asmuo Lenkijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas.
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą.
- pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt)
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas).
- iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Belgijoje veikia šį kriterijų atitinkanti:
- Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).
Finansinė parama užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
Studentas turi teisę gauti tiek stipendiją, tiek vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Vis dėlto, kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.
Nuotolinis darbas
Lietuva su Lenkija yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, kuri padeda išvengti dvigubo apmokestinimo abiejose valstybėse. Pavyzdžiui, jei gyvenate Lietuvoje ir esate nuolatinis Lietuvos gyventojas (Lietuvos rezidentas), tačiau dirbate Lenkijos darbdaviui, pajamos apmokestinamos Lietuvoje.
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Lenkijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (1441 įmokos kodu) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Lenkijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinti Lenkijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Airijoje arba Airijos mokesčių administratoriaus) apie už Lenkijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Lenkijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Lenkijos darbdaviui, kuris gavęs šią pažymą pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*] Jeigu per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. Lenkijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant, atsižvelgiama į pajamas gautas Lenkijoje. Savarankiško darbo (angl. self-employment) laikotarpiai nėra įskaičiuojami į darbo stažą.
Nedarbo išmokos perkėlimas: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Lenkijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę Užimtumo tarnybai formą PD U2. Išmokos dydis išliks toks, koks buvo apskaičiuotas Lenkijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą gausite išmoką iki dokumente nurodomos datos.
Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesius).
Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju, bent 6 mėnesius, motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Lenkijoje sukauptą stažą. Lenkijoje sukauptas stažas įrodomas pateikus formą E104. Prašymą išduoti formą galite pateikti dar būdami kitoje šalyje arba grįžę į Lietuvą kreiptis į „Sodrą” dėl tarpininkavimo su Lenkijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (užskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y., jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.
Jei jau gaunate motinystės išmoką Lenkijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metukų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 metų (tam tikrais atvejais - iki 23 metų) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Jei iš Lenkijos grįžta gyventi į Lietuvą visa šeima, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Lenkijoje yra nutrauktas.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Senatvės pensijos dirbusiesiems Lenkijoje
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Lenkijoje įgytas stažas. Nustačius teisę į pensiją kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Lenkija mokės už Lenkijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Atėjus pensiniam amžiui „Sodra“ pati susisieks su Lenkijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo – Jums patiems dėl stažo sumavimo rūpintis nereikia.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.
Vairavimas Lietuvoje
Lenkijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja taip pat kaip ir lietuviškas, tad su juo Lietuvoje galite vairuoti iki galiojimo pabaigos.
Jei norėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti nereikės. „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Lenkijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Jei Jūsų šeimos nariai yra Lenkijos piliečiai ar kitų ES valstybių piliečiai
Jei jūsų šeimos nariai – Lenkijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 d. per pusmetį, jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su LR piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 m. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais pagrindžiančiais, kad LR pilietis kurį laiką gyveno kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Lenkijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
Jei Jūsų šeimos narys – ne ES piliečiai
Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojantį 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:
- Jūs turite LR pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.), arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- migracijos departamente, kartu su prašymu gauti leidimą/teisę gyventi;
arba
- gavus leidimą/ teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
[*] Šeimos nariai gali būti ir LR piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja tiek asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimą, tiek asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. tiek ES piliečiams, tiek ne ES piliečiams.