Kuo pasirūpinti prieš išvykstant?
- Deklaruokite savo išvykimą iš Prancūzijos. Nedeklaravus išvykimo iš Prancūzijos Jums bus priskaičiuojami paslaugų teikėjų mokesčiai.
- Informuokite apie išvykimą institucijas, iš kurių gaunate išmokas.
- Prancūzijoje yra privalomas ugdymas nuo 3 iki 16 metų, todėl asmenys, turintys vaikų, turi pranešti apie išvykimą jų darželiui ar mokyklai.
- Nutraukite nuomos, komunalinių paslaugų (elektros, dujų), draudimo bei kitas sutartis.
- Jei Prancūzijoje įsigijote nuosavą automobilį, prieš išvykdami turite jį išregistruoti.
- Neskubėkite uždaryti prancūziškos banko sąskaitos, ji gali būti reikalinga užstato, mokesčių permokos grąžinimui. Pasidomėkite galimybe uždaryti banko sąskaitą nuotoliniu būdu. SVARBU: bankai pasilieka teisę uždaryti Jūsų sąskaitą, jei nebeturite adreso Prancūzijoje.
- Susigrąžinkite permokėtus mokesčius Prancūzijoje.
- Prancūzijos pašte La Poste sudarę sutartį galite laikinai peradresuoti visą Prancūzijoje gaunamą korespondenciją Jūsų nauju adresu Lietuvoje.
Kokius dokumentus reikia parsivežti?
- Nepamirškite pasiimti buvusius darbo santykius įrodančius dokumentus: darbo sutartis, algalapius.
- PD U1 forma patvirtinanti nedarbo socialinio draudimo laikotarpius Prancūzijoje, reikalinga jei pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje. Šią formą galite užsisakyti gavę paskutinį algalapį kreipdamiesi į Prancūzijos užimtumo agentūrą (pranc. France Travail) ar pildydami elektroninę formą.
- PD U2 forma reikalinga, jei gaunate nedarbo išmoką Prancūzijoje ir norite ją perkelti į Lietuvą. Šią formą galite gauti iš Prancūzijos užimtumo agentūros.
- Jei turite vaikų, pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais jų baigtą ugdymo programą ar jos dalį. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, pasiimkite atitinkamą pažymą.
- Kreipkitės į gydymo įstaigas ir pasiimkite pažymas apie Jums suteiktą gydymą.
- Pasiimkite Prancūzijoje įgytus diplomus, kvalifikaciją įrodančius dokumentus, vairuotojo pažymėjimą.
- S1 forma, reikalinga, jei planuojate grįžę į Lietuvą dirbti nuotoliu kitoje valstybėje. Šią formą galite gauti iš Prancūzijos sveikatos draudimo fondo.
- A1 forma nurodo, kokiu laikotarpiu ir kokioje valstybėje Jūs mokėjote sveikatos draudimo įmokas. Ši forma reikalinga, jei, prieš išvykstant iš Lietuvos, nedeklaravote išvykimo fakto ir Jums Lietuvoje susikaupusi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola. Pateikus A1 formą, „Sodra“ gali perskaičiuoti PSD skolą. Šią formą galite gauti iš Tarptautinės mobilumo agentūros (pranc. Urssaf).
Kuo pasirūpinti, jei grįžtate su vaikais?
Įtraukite vaiko gimimą į apskaitą Lietuvoje
Jei bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaiko gimimas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Dokumentus dėl Prancūzijoje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą turi pateikti vienas iš vaiko tėvų – Lietuvos Respublikos pilietis.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- Užpildytą prašymą įtraukti vaiko gimimą į apskaitą;
- Prancūzijoje išduotą vaiko gimimo liudijimą ir jo vertimą į lietuvių k., patvirtinta pažyma (Apostille), arba gimimo liudijimo tarptautinę A formą arba Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą[*];
- tėvų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
- Vaiko užsienio valstybės asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją (jei išduotas).
Dokumentus galima pateikti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigai, Lietuvos Respublikos ambasadai Prancūzijoje arba internetu per Registrų centrą.
Vaikas, kurio gimimo metu bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jei gimė užsienyje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, arba gimdami įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų, gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai.
Asmens grįžimo pažymėjimas
Jei planuojate grįžti su vaikais, kurių gimimas Lietuvoje dar nėra apskaitytas bei vaikas dar neturi lietuviško asmens tapatybės dokumento, arba Jūsų ar vaiko asmens tapatybės dokumentas nebegalioja, galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Prancūzijoje dėl laikino kelionės dokumento išdavimo.
Vizito metu pateiksite prašymą išduoti asmens grįžimo dokumentą kelionei į Lietuvą. Dokumentas galioja iki 15 kalendorinių dienų, prireikus ir pateikus prašymą galiojimas gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų.
Prašymą vaikui teikia vienas iš tėvų. Reikalingi dokumentai:
- dvi vaiko nuotraukos;
- prancūziškas gimimo liudijimas anglų kalba arba su vertimu į lietuvių kalbą;
- vieno iš tėvų asmens tapatybės dokumentas.
Registracija į ugdymo įstaigas:
Grįždami su vaikais iš anksto pasidomėkite, kokią ugdymo įstaigą jie galėtų lankyti Jūsų pasirinktoje savivaldybėje. Vaikas, grįžęs (atvykęs) iš užsienio, į klases yra integruojamas pagal amžių ir mokosi kartu su savo bendraamžiais. Rekomenduojame kreiptis į pasirinktą ikimokyklinio ar bendrojo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) ugdymo įstaigą tiesiogiai. Su įstaigos atstovais aptarkite adaptacijos klausimus ir pateikite prašymą stoti į eilę mokytis (internetu arba mokykloje). Taip pat galite kreiptis į pasirinktos savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojus, kurie patars ir suteiks reikiamą informaciją. Visi mokiniai kasmet savo mokyklai turi pateikti medicininę pažymą.
Iš užsienio grįžtantiems (atvykstantiems) vaikams numatyta pagalba: didesnės mokymo lėšos mokymosi pagalbai suteikti, kai kuriose savivaldybėse / mokyklose veikia išlyginamosios klasės, skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos ir kt. Lietuvoje veikia specializuotų mokyklų iš užsienio grįžusiems vaikams integruoti tinklas, į kurį įtrauktos mokyklos turinčios darbo su į Lietuvą grįžusiais/ atvykusiais vaikais patirties ir teikiančios paslaugas sėkmingai šių vaikų integracijai užtikrinti.
[*] Jei Prancūzijoje gausite gimimo liudijimo tarptautinę A formą (pranc. acte de naissance plurilingue, formule A) jos nereikės versti į lietuvių kalbą. Formą A išduoda Prancūzijoje išduoda merija, kurioje registruotas vaiko gimimas. Vertimo ir (Apostille) taip pat nereikės, jei paprašysite institucijų pateikti ES daugiakalbę standartinę formą. Jei bus teikiamas originalus vaiko gimimo liudijimas, reikės vertimo į lietuvių kalbą ir (Apostille). Prancūzijoje išduoti dokumentai pažyma (Apostille) tvirtinami apeliaciniame teisme (pranc. Cour d’appel) pagal dokumento išdavimo vietą.
Pirmieji žingsniai grįžus į Lietuvą
- Gyvenamoji vieta. Deklaruokite gyvenamąją vietą per 1 mėn. internetu www.epaslaugos.lt arba nuvykę į savivaldybę ar seniūniją, kurioje gyvensite.
- Privalomasis sveikatos draudimas (PSD). Jei grįžę iš Prancūzijos kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, sumokėkite PSD įmokas.
- Sveikatos priežiūros įstaiga. Pasirinkite ir prisiregistruokite medicinos įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su Teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
- Banko sąskaita. Dauguma bankų leidžia atsidaryti sąskaitą internetu. Turėdami el. bankininkystės programėlę ir prisijungimo duomenis prie Elektroninių valdžios vartų galėsite registruotis ir teikti prašymus įvairiose institucijose, deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Jei darbo ieškosite tik grįžę – registruokitės Užimtumo tarnyboje (UŽT). Čia Jums padės susirasti darbą arba persikvalifikuoti.
- Išmokos. Jei grįžę neturite pajamų, galite kreiptis dėl socialinių išmokų į „Sodrą“ arba į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Lietuvoje apdraustuoju laikomas tas, už kurį mokamos PSD įmokos arba kuris jas moka pats. Jei grįžę kurį laiką nedirbate ir nesate draudžiamas valstybės lėšomis, PSD įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Įmokas reikia mokėti nuo pat gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje pradžios. Apsidraudę pasirinkite pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir šeimos gydytoją.
Kas yra draudžiamas valstybės lėšomis?
- Moksleiviai ir dieninių studijų studentai;
- Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai;
- vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 m. arba 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 m.;
- asmenys, gaunantys bet kokios rūšies pensiją;
- kitos asmenų grupės, nurodytos vlk.lt.
PSD skola
Jei savo išvykimo iš Lietuvos nedeklaravote, Jums galėjo susikaupti PSD skola. Taip atsitinka todėl, kad PSD įmokas renkanti – „Sodra“ neturėjo duomenų apie išvykimą ir Jums taikė prievolę mokėti PSD įmokas. Asmuo gali būti draustas PSD tik vienoje šalyje, tad, jei buvote draustas Prancūzijoje, o Lietuvoje tuo tarpu susikaupė skola, ją galite panaikinti pateikę „Sodrai“ A1 formą ar kitą Prancūzijos kompetentingos įstaigos ar mokesčių administratoriaus išduotas pažymas, įrodančias, kad buvote draustas socialiniu (sveikatos) draudimu Tai padaryti galite: prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, išsiuntę prašymą el. paštu info@sodra.lt (laiškas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu) arba nuvykę į teritorinį „Sodros“ skyrių. Užsiregistruoti vizitui galima čia.
Darbas, grįžus į Lietuvą
Grįžę galite registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT), kur gausite pagalbą ieškodami darbo, galėsite įgyti naują kvalifikaciją, tobulinti turimas kompetencijas. UŽT svetainėje galima rasti paklausių profesijų sąrašą, kuris atnaujinamas pagal kiekvieno mėnesio laisvų darbo vietų skaičių.
Ieškodami darbo internete, atkreipkite dėmesį ne tik į plačiai žinomus Lietuvos darbo paieškos tinklalapius, bet ir į specialiai grįžtantiems iš užsienio skirtus projektus: Gal į Lietuvą, Work In Lithuania. Šalyje sparčiai plečiasi tarptautinės įmonės, ieškančios patirties užsienyje turinčių, užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų.
Jei deklaravote išvykimą iš Lietuvos ir užsienyje gyvenote bent 5 pastaruosius metus, o grįžę neterminuotai įsidarbinate Lietuvoje pagal profesiją, įtrauktą į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ir gaunate ne mažesnį negu 4,1 MMA darbo užmokestį, galite pretenduoti į valstybės skiriamą vienkartinę atvykimo išmoką (4,1 MMA).
Dėl išmokos gavimo sąlygų kreipkitės į Užimtumo tarnybą bendruoju konsultacijų numeriu 1883 (arba +370 5 250 0883) ar el. paštu info@uzt.lt.
Prancūzijoje įgytų diplomų pripažinimas Lietuvoje
Jei vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijote Prancūzijoje ir ketinate toliau studijuoti Lietuvoje Jums reikės įgyto diplomo pripažinimo. Jį atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba įgaliotoji aukštoji mokykla. Užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio pripažinimą atlieka Lietuvos mokslo taryba.
Prancūzijoje įgytų kvalifikacijų pripažinimas
Ar reikės įrodyti užsienyje įgytą kvalifikaciją Lietuvoje, priklauso nuo profesijos, pvz., medikų, teisininkų, mokytojų profesijos yra reglamentuojamos. Ar Jūsų profesija yra reglamentuojama, galite pasitikrinti Reglamentuojamų profesijų sąraše. Reglamentuojamas profesijas pripažįsta prie atitinkamų ministerijų esančios komisijos. Jei Jūsų profesija nereglamentuojama, apie kvalifikacijos tinkamumą spręs pats darbdavys.
Studijos Lietuvoje
Lietuvoje studijų programas vykdo dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai.
Užsienyje įgijusiems išsilavinimą ir norintiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose prašymą studijuoti ir kitus dokumentus reikia pateikti per centralizuotą sistemą LAMA BPO.
Stojant per LAMA BPO sistemą, įgyto išsilavinimo vertinimą ir dokumentų pripažinimą atlieka tik Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Patys universitetai dokumentų pripažinimą atlieką jau turintiems studijų diplomus (stojantiems į antrąją pakopą ar ištęstines studijas) ar užsienio valstybių piliečiams.
Pagrindinės priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūros vykdomos internetu:
- priėmimas prasideda birželio 1 d.,
- prašymų registracija tęsiasi beveik 2 mėnesius.
Užsienio lietuviai, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Priėmimas:
Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas per LAMA BPO, reikalingas vidurinis išsilavinimas. Jei išsilavinimas įgytas užsienyje ir stojama į valstybės finansuojamą studijų vietą, stojantysis turi atlikti šiuos žingsnius:
- kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą, kur atliekamas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas ir mokomųjų dalykų atitikmenų nustatymas bei pažymių ir egzaminų rezultatų pervedimas į lietuvišką vertinimo sistemą. Jei nebuvo mokytąsi lietuvių kalbos, jos atitikmeniu konkursinio balo formavimui laikomas mokomosios kalbos dalykas, pvz.: jei asmuo Prancūzijoje bendrąją ugdymo programą baigė anglų kalba, šio dalyko pažymys ar egzamino rezultatas vertinimo metu bus įskaitytas kaip lietuvių kalbos pažymys ar egzamino rezultatas.
- išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą, jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba, o stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Dėl lietuvių kalbos įskaitos laikymo reikia kreiptis į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedrą.
- pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą (www.lamabpo.lt)
- išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas).
- iki numatyto termino prie savo prašymo pridėti kitus dokumentus: lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo 3 pastaruosius metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo 3 metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės).
Parama stojantiesiems užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviams yra taikoma lengvata – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Jį gali gauti stojantieji, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 pastaruosius metus ir ten įgijo vidurinį išsilavinimą, arba tie asmenys, kurie užsienyje gyveno ne trumpiau kaip 3 metus, o atvykę į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip 8 klasėje (8–12 klasės) ir čia įgijo vidurinį išsilavinimą.
Šiuos kriterijus atitinkantys asmenys taip pat gali gauti finansinę paramą studijoms Lietuvoje. Stipendija gali būti skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos.
Dar vienas papildomas stojimo balas pridedamas tiems stojantiesiems, kurie baigė užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas. Prancūzijoje veikia šį kriterijų atitinkanti Briuselio II Europos mokykla (taikoma tik nuo 2022 mokyklos baigimo metų).
Finansinė parama užsienio lietuviams:
Užsienio lietuviai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.
Studentas turi teisę gauti tiek stipendiją, tiek vienkartinę socialinę išmoką. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.
Užsienio lietuviai, norintys gauti finansinę paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje.
Kai kurios aukštosios mokyklos vykdo išankstinį priėmimą savarankiškai. Vis dėlto, kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis tiesiogiai į aukštąją mokyklą, kurioje norima studijuoti. Visas Lietuvoje vykdomas pirmos pakopos studijų programas galite rasti čia.
Nuotolinis darbas
Darbo užmokestis yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, kuris mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kurios mokamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Kaip tai padaryti:
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš Prancūzijos įmonės už samdomą darbą, atliekamą Lietuvoje (nuotoliniu būdu), gautą darbo užmokestį:
- turi deklaruoti kalendoriniams metams, kuriais jis gautas, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., VMI pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija) ir
- iki to paties termino į Lietuvos biudžetą nuo darbo užmokesčio turi sumokėti (1441 įmokos kodu) 20 proc.[*] pajamų mokestį.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris dalį laiko dirbtų būdamas Prancūzijoje jos darbdaviui, taip gauta darbo užmokesčio dalis:
- galėtų būti apmokestinti Prancūzijoje, o tokios pajamos būtų atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, t. y. nuo šios darbo užmokesčio dalies nuolatiniam Lietuvos gyventojui nereikėtų mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje;
- Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas Deklaracijoje šią pajamų dalį, kartu su Deklaracija pateiktų dokumentą (išduotą darbdavio Prancūzijoje arba Prancūzijos mokesčių administratoriaus) apie už Prancūzijoje atliekamą darbą gautas pajamas ir nuo jų Prancūzijoje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.
VMI galėtų išduoti pažymą FR0254 formą, patvirtinančią Lietuvos rezidento rezidavimo vietą, kad, esant poreikiui, gyventojas pažymą galėtų pateikti Prancūzijos darbdaviui, kuris, gavęs šią pažymą, pajamų mokesčio užsienio valstybėje neišskaičiuotų.
[*] Jei per kalendorinius metus darbo užmokesčio pajamos (įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje) viršytų 60 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Nedarbo išmoka
Nedarbo išmoka Lietuvoje gali būti skirta Užimtumo tarnyboje registruotam darbo neturinčiam asmeniui, jei jis turi bent 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn. Prancūzijoje įgytas darbo stažas gali būti susumuotas, „Sodrai“ pateikus PD U1 formą.
Išmoka mokama 9 mėnesius, ją apskaičiuojant, atsižvelgiama į pajamas, gautas Prancūzijoje.
Nedarbo išmokos perkėlimas iš Prancūzijos: grįžę į Lietuvą, galite dar 3 mėnesius gauti Prancūzijoje paskirtą nedarbo išmoką, pateikę Užimtumo tarnybai formą PD U2. Išmokos dydis išliks toks, koks buvo apskaičiuotas Prancūzijoje. Svarbu, kad iki išvykimo į Lietuvą bent 4 savaites gautumėte išmoką. Grįžę į Lietuvą per 7 dienas užsiregistruokite Užimtumo tarnyboje ir pateikite PD U2 formą gausite išmoką iki dokumente nurodomos datos.
Motinystės/tėvystės/vaiko priežiūros išmokos
Vaiko priežiūros atostogų trukmė Lietuvoje – iki 3 metų (vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.).
Norint gauti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, Lietuvoje reikia turėti bent 12 mėnesių, o tėvystės išmokos atveju, bent 6 mėnesių, socialinio draudimo stažą per pastaruosius 2 metus. Jei Lietuvoje įgyto stažo pritrūktų, bus atsižvelgiama į Prancūzijoje sukauptą stažą. Grįžę į Lietuvą galite kreiptis į „Sodrą” dėl tarpininkavimo su Prancūzijos įstaiga dėl stažo patvirtinimo. Sumuojant stažą būtina, kad asmuo būtų dirbęs Lietuvoje per pastaruosius 24 mėnesius (užskaitoma net ir 1 oficiali darbo diena). Nustatant išmokos dydį, atsižvelgiama tik į Lietuvoje gautas pajamas, t. y. jei pastaruosius 2 metus Lietuvoje nedirbote, tikėtina, kad išmoka bus minimali.
Jei jau gaunate motinystės išmoką Prancūzijoje, išvykę į Lietuvą išmokos neprarasite.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Jei į Lietuvą grįžtate su iki 1 metukų amžiaus vaiku, galite kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui.
Išmoka vaikui. Vaikams iki 18 m. (tam tikrais atvejais – iki 23 m.) yra mokamos kasmėnesinės vaiko išmokos (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 96,25 Eur per mėnesį vienam vaikui). Grįžus iš Prancūzijos gyventi į Lietuvą, vaiko išmokos bus skiriamos Lietuvoje. Dažnai savivaldybė prašo pateikti įrodymą, kad išmokos vaikui mokėjimas Prancūzijoje yra nutrauktas.
Šeimos ir darbo derinimas
Mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 m., įgyja teisę į vadinamuosius mamadienius ir tėvadienius, suteikiamus 1 kartą per 3 mėnesius. Auginantieji 2 ir daugiau vaikų iki 12 m. gali pasinaudoti 1 papildoma poilsio diena per mėnesį. 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančiam 3 ir daugiau vaikų iki 12 m.
Senatvės pensijos dirbusiesiems Prancūzijoje
Minimalusis darbo stažas pensijai Lietuvoje gauti yra 15 metų.
Lietuvoje senatvės pensija skiriama asmenims:
- sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus;
- turintiems bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą.
Jei darbo stažo Lietuvoje pritrūks, bus sumuojamas Prancūzijoje įgytas stažas. Minimalaus darbo stažo reikalavimo Prancūzijoje nėra, reikia turėti tam tikrą skaičių ketvirčių, kuriais asmuo dirbo ir mokėjo įmokas (pranc. nombre de trimestres validés). „Pilnai“ pensijai gauti reikia sukaupti 170 ketvirčių, tačiau kai kuriais atvejai kreiptis surinkus vos 1 ketvirtį ir kreiptis dėl prancūziškos pensijos gavimo. Tokią teisę turi asmenys, mokėję nacionalinio draudimo įmokas (pran. les cotisations retraite).
Nustačiusios teisę į pensiją, kiekviena šalis mokės savo pensijos dalį: Prancūzija už Prancūzijoje įgytą stažą, Lietuva – už čia įgytą stažą. Sukakus Jūsų pensiniam amžiui, „Sodra“ pati susisieks su Prancūzijos institucijomis dėl stažo patvirtinimo, Jums patiems nereikia rūpintis dėl stažo sumavimo.
Lietuvoje sukauptą stažą galite pasitikrinti internetu prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.
Pensinis amžius Prancūzijoje ir Lietuvoje skiriasi. Pensiją Prancūzijoje pradės mokėti tik kai sulauksite pensinio amžiaus pagal Prancūzijos įstatymus (šiuo metu Lietuvoje moterų pensinis amžius yra 64 m. 4 mėn, o vyrų - 64 m. ir 8 mėn., Prancūzijoje – 64 metai asmenims, gimusiems po 1968 sausio 1 d., o jei gimėte nuo 1961 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. gruodžio 31 d., pensinis amžius palaipsniui didinamas nuo 62 iki 64 metų, pridedant po 3 mėnesius už kiekvienus metus).
Privačiuose fonduose sukauptos pensijos mokėjimu reikės pasirūpinti patiems, todėl išsisaugokite pensijų fondų kontaktus.
Vairavimas Lietuvoje
Prancūzijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas turi tokią pačią vertę kaip ir lietuviškas, tad su juo galite drąsiai vairuoti ir Lietuvoje iki galiojimo pabaigos.
Norėdami pasikeisti pažymėjimą į lietuvišką, papildomų egzaminų laikyti neturėsite. „Regitra“ padalinyje pateikite:
- asmens tapatybės kortelę ar pasą;
- vairuotojo medicininę pažymą;
- Prancūzijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
Jei Jūsų šeimos nariai yra Prancūzijos ar kitų ES valstybių narių piliečiai
Jei Jūsų šeimos nariai – Prancūzijos arba kitų ES valstybių narių piliečiai, nepamirškite, kad, norėdami gyventi Lietuvoje ilgiau nei 90 d. per pusmetį jie turės gauti teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą. Jei į Lietuvą kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu atvyksta šeimos nariai, turintys ES valstybės narės pilietybę, jie iškart gali kreiptis dėl teisės nuolat gyventi pažymėjimo, galiojančio 10 m. Prašymą reikia pateikti per 3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvą dienos (www.migracija.lt svetainėje). Iš anksto pasirūpinkite reikalingais dokumentais: santuokos liudijimu (arba įregistruotos partnerystės sutartimi[*]), dokumentais, pagrindžiančiais, kad LR pilietis kurį laiką gyveno Prancūzijoje ar kitoje ES valstybėje po 2004 m. gegužės 1 d. (tinka Prancūzijoje išduotas leidimas gyventi, studijų, darbo ar nuomos sutartys). SVARBU: visi oficialūs dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti į lietuvių kalbą.
Jei Jūsų šeimos narys – ne ES pilietis
Jei Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, galite pasinaudoti galimybe gauti Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimą gyventi, galiojanti 5 m. Šio leidimo reikia prašyti, jei atitinka šios sąlygos:
- Jūs turite Lietuvos Respublikos pilietybę ir pasinaudojote laisvo judėjimo ES teise (gyvenote kitoje ES šalyje po 2004 m. gegužės 1 d.) arba Jūs turite kitos ES šalies pilietybę ir teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
- Jūsų šeimos narys nėra ES pilietis, su kuriuo atvykote ir ketinate Lietuvoje gyventi ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų.
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai savo gyvenamąją vietą turi deklaruoti:
- Migracijos departamente, kartu su prašymu gauti leidimą/teisę gyventi
arba
- gavus leidimą/ teisę gyventi, seniūnijoje ar savivaldybėje.
Daugiau informacijos apie užsieniečių atvykimą rasite Migracijos departamento MIGRIS puslapyje.
[*] Šeimos nariai gali būti ir LR piliečio sugyventinis, su kuriuo palaikomi nuolatiniai santykiai 3 metus ir tai tinkamai įrodoma dokumentais, pvz., pateikiant bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, vaikų gimimo liudijimus. Tai galioja tiek asmenims, kurie nori teisės nuolat gyventi pažymėjimą, tiek asmenims, kurie nori gauti leidimo laikinai gyventi kortelę, t. y. tiek ES piliečiams, tiek ne ES piliečiams.