Mokslinio darbo/tyrimo tikslas
Tam, kad modernios visuomenės atmintis funkcionuotų, ji turi būti palaikoma plataus komunikacinių praktikų spektro, nuo neformalios, kasdienės komunikacijos iki formalių, institucionalizuotų komunikacijos formų. Lietuvos partizanų karo atmintis pateko į labai sudėtingas socialines sąlygas, kuriose kaip tęstinis socialinis ir kultūrinis fenomenas nesusiklostė. Disertacijoje keliama prielaida, jog vietoj vieningos atminties čia vystėsi atskiri pasakojimai, funkcionavę skirtingose geografinėse ir sociokultūrinėse erdvėse – sovietinis, lietuvių išeivijos ir nesovietinis sovietų Lietuvos visuomenės – kurių kiekvienas stokojo tam tikrų struktūrinių elementų: išeiviai neturėjo tiesioginės įvykių patirties, sovietų Lietuvos visuomenė neturėjo komunikacinės erdvės, išeinančios už šeimos rato ribų. Tokia situacija sukliudė struktūrinę atminties raidą, kurioje kai kurie dėmenys buvo prarasti ir net atėjus nepriklausomybei toliau veikiami inertiškų sovietų okupacijos laikotarpiu prasidėjusių procesų.
Spausdinti