Mokslinio darbo/tyrimo tikslas
Šioje disertacijoje aptariama politiškai aktyvių Šveicarijos lietuvių veikla Pirmojo pasaulinio karo metais. Analizei pasirinkti keli šią veiklą pristatantys pjūviai: tarptautinės ir tautinės konferencijos bei jų organizavimas, valstybingumo projektų kūrimas ir sklaida, spaudos leidyba, vidinė ir išorinė korespondencija. Šie klausimai nagrinėjami penkiuose chronologiškai išdėstytuose skyriuose, kurių viduje pristatoma probleminė analizė. Iš istoriografijoje iki šiol nepanaudotų šaltinių surinkti duomenys, jų turinio bei konteksto analizė leidžia naujai pažvelgti į Lietuvos valstybingumo kūrimo problemas XX a. pradžioje ir bandyti nustatyti Šveicarijos lietuvių indėlį į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimo raidą. Taip pat svarbus šios lietuvių grupės, kaip laviravusios tarp dvejų kariavusių pusių diplomatijos, veiklos modelis, jo savitumas, nesėkmės ir laimėjimai. Tai leidžia atskleisti ne tik konkrečių asmenybių vaidmenį valstybingumo teorijoje ir praktikoje, bet ir Šveicarijos lietuvių turėtus vaizdinius apie valstybės valdymo formą, teritoriją, jos santykius su pilečiais ir kaimyninėmis valstybėmis.
Spausdinti