KADA? Įgiję pradinį išsilavinimą, mokiniai pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, kuri trunka 6 metus. Pagrindinis ugdymas yra privalomas, apima 5–10 klases (Lietuvoje privaloma mokytis iki 16 metų). Privaloma pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš dviejų dalių: I dalis – ketverių metų, įgyvendinama 5–8 klasėse, ir II dalis – dvejų metų, įgyvendinama 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse.
KUR? Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, profesinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos.
Visų ugdymo įstaigų Lietuvoje sąrašą rasite čia.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai inicijavo geriau pasirengusių priimti į Lietuvą atvykstančius ar grįžtančius vaikus mokyklų tinklą (MOKYKLŲ TINKLAS). Mokyklų tinkle dalyvaujančios mokyklos į Lietuvą grįžtančius vaikus priima pagal konkrečios savivaldybės nustatytą tvarką. Mokyklų tinklas neapima visų Lietuvos mokyklų, kurios šiuo metu dirba su į Lietuvą grįžusiais / atvykusiais vaikais. Iš užsienio atvykstanti šeima gali kreiptis į bet kurią Lietuvos mokyklą prašydama priimti vaiką.
Nemažai lietuvių šeimų, gyvenančių užsienyje, savo vaikams parenka Vilniaus lietuvių namus. Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta gimnazija, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Jos paskirtis – lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bendrasis ugdymas. Mokslas, gyvenimas bendrabutyje ir maitinimas yra nemokami ir finansuojami iš valstybės lėšų.
Paprastai mokykla priima jos aptarnavimo teritorijoje gyvenančius vaikus (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą), tačiau, jei klasėje lieka laisvų vietų, mokykla gali priimti vaikus ir iš kitų teritorijų. Priėmimas gali vykti visus mokslo metus. Dėl tikslaus pateikiamų dokumentų sąrašo, priėmimo datų, gyvenamosios vietos registravimo poreikio ir kitų klausimų reikėtų kreiptis į pasirinktą mokyklą.
Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:
- tėvų ar globėjų prašymą;
- vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą jo kopiją;
- nustatytos formos vaiko sveikatos pažymą;
- užsienyje lankytos ugdymo įstaigos (jei buvo lankoma) pažymą apie mokymosi pasiekimus (užsienyje baigtą pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo dalį įvertina pati mokykla).
Jei mokinys baigė užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programos dalį, jis priimamas mokytis kartu su bendraamžiais, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Jei iš pateiktų mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad jo pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, toks mokinys turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau, tačiau tokiu atveju reikalingas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas.
Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės turi įdiegusios elektronines registravimo į mokyklas sistemas. Prašymai ir kiti reikalingi dokumentai mokykloms gali būti teikiami internetu:
Tėvai (globėjai) su mokykla pasirašo mokymo sutartį. Sutartyje fiksuojami šeimai ir ugdymo įstaigai svarbūs susitarimai, pvz., dėl galimybės vaikui papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl vaiko dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kt.
Ugdymas, išskyrus privačias bendrojo ugdymo mokyklas, nemokamas. Tėvai moka tik už papildomas paslaugas.
Jei atvykę vaikai visiškai nemoka lietuvių kalbos, jie gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobilioje grupėje.
Jei vaikas silpnai kalba lietuviškai. Kokios pagalbos galėtų tikėtis mokykloje?
Mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą:
- aptariamas švietimo pagalbos poreikis ar poreikis tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis);
- sudaromas mokinio mokymosi individualus planas, kuriame gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, pvz., kurį laiką vaikas gali nesimokyti užsienio kalbos, šias pamokas skirdamas kitų dalykų mokymuisi;
- numatoma mokinio apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė;
- su mokinio tėvais išsiaiškinama, kokios mokyklos teikiamos pagalbos formos ir būdai būtų priimtiniausi;
- aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus;
- prireikus, pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;
- siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, atliepiančios besimokančiojo poreikius;
- numatomas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais ar globėjais. Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti.
Anglų, prancūzų, lenkų, baltarusių, rusų, vokiečių. Daugiau informacijos rasite čia (dalyje – „Tarptautinės ir užsienio programos“).
Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus 10 klasę (gimnazijoje II klasė) ir išlaikius privalomą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP).
- Vaikams, kurie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, privalo būti organizuojamas vežiojimas iki artimiausios įstaigos, vykdančios šią programą.
- Jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, jam turi būti teikiama kokybiška švietimo specialisto ar specialistų (logopedo, socialinio pedagogo ir kt.) pagalba.
Naudingos nuorodos:
- Savivaldybių žemėlapis (su nuorodomis į savivaldybes)
- Ugdymo įstaigų sąrašas
Kontaktai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
El.p. smmin@smsm.lt, tel. +370 700 55 250
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija