Vidurinis ugdymas yra neprivalomas, trunka dvejus metus (gimnazijos III–IV klasės). Taip pat galima mokytis ir profesinio mokymo įstaigose ir įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesija.
Visų ugdymo įstaigų Lietuvoje sąrašą rasite čia.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai inicijavo geriau pasirengusių priimti į Lietuvą atvykstančius ar grįžtančius vaikus mokyklų tinklą (MOKYKLŲ TINKLAS). Mokyklų tinkle dalyvaujančios mokyklos į Lietuvą grįžtančius vaikus priima pagal konkrečios savivaldybės nustatytą tvarką. Mokyklų tinklas neapima visų Lietuvos mokyklų, kurios šiuo metu dirba su į Lietuvą grįžusiais / atvykusiais vaikais. Iš užsienio atvykstanti šeima gali kreiptis į bet kurią Lietuvos mokyklą prašydama priimti vaiką.
Nemažai lietuvių šeimų, gyvenančių užsienyje, savo vaikams parenka Vilniaus lietuvių namus. Tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta gimnazija, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas. Jos paskirtis – lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi į Lietuvą, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių bendrasis ugdymas. Mokslas, gyvenimas bendrabutyje ir maitinimas yra nemokami ir finansuojami iš valstybės lėšų.
Mokinys mokytis pagal vidurinio ugdymo programą (gimnazijos III klasę) priimamas, pateikus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pagrindinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.
Jei mokinys baigė užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį, jis priimamas mokytis kartu su bendraamžiais, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Jei iš pateiktų dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad jo pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, toks mokinys turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau, tačiau tokiu atveju reikalingas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas.
Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:
- tėvų ar globėjų prašymą;
- vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba notaro patvirtintą jo kopiją;
- nustatytos formos vaiko sveikatos pažymą;
- užsienyje lankytos ugdymo įstaigos (jei buvo lankoma) pažymą apie mokymosi pasiekimus (užsienyje baigtą pradinio ugdymo programą arba jos dalį įvertina pati mokykla).
Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą. Dėl tikslaus pateikiamų dokumentų sąrašo, priėmimo datų, gyvenamosios vietos registravimo poreikio ir kitų klausimų reikėtų kreiptis į pasirinktą mokyklą.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės turi įdiegusios elektronines registravimo į mokyklas sistemas. Prašymai ir kiti reikalingi dokumentai mokykloms gali būti teikiami internetu:
Tėvai su mokykla pasirašo mokymo sutartį. Sutartyje fiksuojami šeimai ir ugdymo įstaigai svarbūs susitarimai, pvz., dėl galimybės papildomai mokytis lietuvių kalbos, dėl švietimo pagalbos teikimo, dėl dalyvavimo popamokinėje veikloje ir kt. Jei jaunuolis pilnametis, tai yra, turi 18 metų, mokymo sutartis pasirašoma su juo pačiu.
Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose yra nemokamas. Tėvai moka tik už papildomas paslaugas.
Dažniausiai lietuvių. Jei atvykę vaikai visiškai nemoka lietuvių kalbos, jie gali mokytis išlyginamojoje klasėje ar mobilioje grupėje.
Jei vaikas silpnai kalba lietuviškai. Kokios pagalbos galėtų tikėtis mokykloje?
Mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą:
- aptariamas švietimo pagalbos poreikis ar poreikis tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis);
- sudaromas mokinio mokymosi individualus planas, kuriame gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, pvz., kurį laiką vaikas gali nesimokyti užsienio kalbos, šias pamokas skirdamas kitų dalykų mokymuisi;
- numatoma mokinio apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė;
- su mokinio tėvais išsiaiškinama, kokios mokyklos teikiamos pagalbos formos ir būdai būtų priimtiniausi;
- aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus;
- prireikus, pasitelkiami mokiniai savanoriai, galintys padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;
- siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, atliepiančios besimokančiojo poreikius;
- numatomas klasės vadovo, mokytojų darbas su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais ar globėjais. Organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti.
Ugdymas kitomis kalbomis
Apie ugdymą kitomis kalbomis (anglų, prancūzų, lenkų, baltarusių, rusų, vokiečių) daugiau informacijos galite rasite čia (dalyje – „Tarptautinės ir užsienio programos“).
Vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus IV gimnazijos klasę ir išlaikius privalomus brandos egzaminus. Privalomas yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas ir 1 pasirinkto dalyko egzaminas. Jei mokinys pageidauja, gali laikyti ir daugiau egzaminų (iki 6). Išlaikius 2 brandos egzaminus gaunamas brandos atestatas.
2024 m. stojantieji į valstybės finansuojamą ar valstybės nefinansuojamą studijų vietą Lietuvos aukštosiose mokyklose turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą (baigusiesiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina) valstybinį brandos egzaminą. Stojant į universitetus šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis negu brandos egzaminų programose nustatytas pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, o į kolegijas – ne mažesnis negu patenkinamas mokymosi pasiekimų lygis.
Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojimo balų pridedamas dar 1 papildomas balas.
Naudingos nuorodos:
- Savivaldybių žemėlapis (su nuorodomis į savivaldybes)
- Ugdymo įstaigų sąrašas
Kontaktai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
El.p. smmin@smsm.lt, tel. +370 700 55 250
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija